tuštybė

tuštybė
tuštýbė sf. (1) Š, RŽ, DŽ, FrnW, tuštỹbė (2) K, Rtr, KŽ; SD35, Sut, I, M, L 1. N didelis tuštumas, nieko nebuvimas: Tuštýbė krautuvių, menko nieko negali gauti Krš. Visur tuštybė: tik plikos sienos, lubos ir grindys rš. | Iš kapinių parvažiavęs, pajuto begalinę tuštybę aplinkui save LzP. Žmonis išgrūdo iš numų (nukėlė vienkiemius), tuštýbes padirbo Krš. Parejo numien, tuštýbes rado Pvn. Nėr gaspadoriaus, visur tuštýbės Krš. Par Velykas lūžta bažnyčia, o taip – tuštýbės, bobų būriukas vienur kitur Akm. 2. tuščia erdvė: Stebuklai viso svieto aba visų jo dalių, kurios neperleidžia nevienam sutvėrimui tokio terp savęs skyriaus padaryt, idant terp jų turėtų būt tuštybė koki SPI185. Tarp žemės ir matomo dangaus toje tuštybėje yra oras brš. | prk.: Davėjau gausios gėrybės, plūstančiąja iš aukštybės papildyk mūsų tuštybes KN259. 3. SD1140, SD291, N, ŠT50 prk. vidinio turinio nebuvimas, tuštumas: Gyvenimo tuštỹbė BŽ549. Padariau suderėjimą su pageidimais ir misliomis savo, idant gražumu žemiškų daiktų ir tuštybe neduotumias apjakinti brš. Sutvėrimas juk buvo pavergtas tuštybei ne savo valia brš. Atgręžk akis dūšios mano nuo žemiškos tuštybės brš. Kolei vaikščioste paskui veikalą tuštybės SGII2. ║ ŠT146 tuščias dalykas, niekas: Ašiai gi tuštybė ir niekas prieš tave, pavargęs žmogelis ir silpnas A.Baran. Beveliji apei tuštybes svieto pleškėti M.Valanč. Bet gal ir anuos pagriebė pasaulio tuštybių vilnis? Ašb. Žmogaus gyvenimas dažnai pilnas visokių tuštýbių, bet vis dėlto jis nėra tuštuma FT. Jam tik tuštỹbės rūpi NdŽ. Rūdija žalvaris ir auksą metai ėda, sidabrą apneša tuštybių pelenai B.Braz. Pripranta žmonys pri visokių tuštýbių Žeml. ║ DŽ pasipūtimas: Ans y[ra] tuštýbės pilnas, o teip nieko negali su anuo surokuoti Kl.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • tuštybė — tuštýbė dkt. Parduotùvėje vi̇̀siška tuštýbė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • daugiažodžiauti — daugiažodžiáuti vksm. Kri̇̀tikas neretai̇̃ daugiažodžiáuja ir ródo sàvo tuštýbę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • blagnijimas — sm. BzB276 lengvamaniškumas, tuštybė: Su didžiu blagnijimu MT234 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bloznystė — ×bloznỹstė sf. (2) K 1. R tuštybė. ║ M kvailystė. 2. BBTob6,9 negera dvasia, šmėkla …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykybė — 1 dykybė sf. (1) 1. tuštybė: Dykybė jūsų aruodų – kaip iššluoti! Kp. 2. M dykystė, tinginiavimas. 3. (neol.) laisvė: Žmogus nori dabar pilnosios dykybės Vd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kutinti — 1 kùtinti ( yti), ina, ino 1. tr. kutenti, katulti: Nekùtink vaiko – nesveika Ds. Jo nė kùtindamas neprajukinsi Šl. | Jau mane kùtina (judėdama kutena) utėlė Kt. | prk.: Vis tai kutina širdį gyvųjų ir erzina giminaičių tuštybę Blv. 2. tr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • marnastis — ×mar̃nastis (l. marność) sf. (1), sm.; N, [K] 1. tuštybė, menkystė: Svieto mar̃nasties nesužiūrėsi! Ds. Ką tu čia prisivejosi svieto mar̃nastis! Slk. Marnastis svieto tur anos už nieką JD991. 2. prašmatnumas, gudrumas: Svieto mar̃nastis daug ką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • niekingybė — sf. (1), niekingỹbė (2) NdŽ 1. tuštybė. 2. niekšybė, nedorybė. 3. kas verta paniekos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • niekingystė — niekingỹstė sf. (2) K; R267 niekingybė, tuštybė: Jis išpažino savo nevertybę, niekingystę ir vargą MšK …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • niekis — 1 niẽkis sm. ppr. nom. sing. (2) 1. I, Kos36 niekam vertas, neturintis reikšmės dalykas: Kas tu esi prieš mane? Niẽkis J. Žmogus be mokslo yra niekis DŽ. Ką jis šneka, tai niẽkis NdŽ. ║ menkniekis, mažmožis: Tai niẽkis, aš pats galiu tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”